Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose

Anotacija

Straipsnyje pristatoma Lietuvos mokslui dar nežinoma Berlyno Humboldtų universiteto Garso archyvo (Lautarchiv) lietuviška medžiaga. Tai kalbos ir muzikos garso įrašai, daryti I pasaulinio karo belaisvių stovyklose. Įrašų rinkimo darbą organizavo Karališkoji Prūsijos fonografijos komisija (Königlich Preußische Phonographische Kommission), kalbos duomenų rinkimo darbui vadovavo W. Doegenas. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama žymaus baltisto A. Bezzenbergerio įnašui atrenkant pateikėjus pagal jų galėjimą atstovauti gimtajam dialektui. Ištyrus jo užpildytas anketas ir išklausius įrašus, matyti mokslininką išmanius lietuvių tarmių ypatybes ir metodologinius tarmių duomenų rinkimo principus, supratus naujų technologijų ‒ garso įrašymo ir atkūrimo ‒ svarbą kalbotyrai. Straipsnyje pristatomas ir paties projekto istorinis ir mokslinis kontekstas, pabrėžiama išlikusių garso įrašų vertė lietuvių tarmių dokumentavimo ir tyrimo istorijai. Konstatuojama, kad nors I pasaulinio karo metais daryti įrašai techniniu požiūriu nėra nepriekaištingi, jie tinka naudoti lyginamiesiems dialektologijos darbams, atskirų lietuvių kalbos tarmių raidos ir kitokiems geolingvistikos tyrimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie įrašai ir su jais susijusi medžiaga gali svariai papildyti ir lietuvių folkloristikos istoriją.