Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija

Anotacija

Straipsnyje pristatoma geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijų pagrindu veikiančio sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio, skirto bendruomenių mobilumo tendencijoms išgryninti ir tarmės kaitai nustatyti, koncepcija. Modelio veikimas iliustruojamas nagrinėjant ryškiųjų ir blankiųjų rytų aukštaičių panevėžiškių (RAP) patarmės ypatybių kaitą.

Tiriamąją medžiagą sudaro statistiniai, apklausos ir kalbiniai duomenys. Bendruomenių mobilumas vertintas remiantis socialinės infrastruktūros traukos objektais RAP plote ir gretimose šnektose. Traukos centrų įtakos kalbai koeficientai apskaičiuoti remiantis ekspertiniu vertinimu. Tinklinės pasiekiamumo analizės pagrindu sumodeliuotas ryšių tinklas tarp 223 „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų ir 1708 traukos centrų. Kalbos kaita nustatyta remiantis 48 pateikėjų, gimusių 1888–1997 m., garso įrašų analize.

Rezultatai rodo esant po 6 didžiausius traukos centrus RAP plote ir gretimose patarmėse. Socialinės infrastruktūros pasiekiamumo indeksas ir jos įtakos koeficientas statistiškai reikšmingai koreliuoja su gyventojų skaičiumi tiriamose gyvenvietėse, tačiau infrastruktūros lygis ryškaus poveikio bendrajai RAP ypatybių kaitai nedaro. Ryškesnė yra socioekonominių veiksnių ir kalbinės kaitos koreliacija – pavyzdžiui, bendruomenėse su aukštesniu išsilavinimo rodikliu yra fiksuojama didesnė RAP ypatybių kaita. Kiekybinė sociokultūrinių veiksnių ir kalbinė analizė patvirtino, kad šiaurinėje RAP dalyje vartojami variantai yra gyvybingi ir mažiau paveikūs nei esantys pietiniame RAP areale.