К вопросу об имперфективации глаголов в литовском языке

Anotacija

LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ IMPERFEKTYVUMO KLAUSIMU

Reziumė

Vienas iš aktualių ir galutinai neišspręstų klausimų lietuvių kalbos aspektologijoje yra leksinių veiksmažodžių priešdėlių ir priesagų reikšmių atribojimas nuo gramatinių ir jų tarpusavio są­veika.

Straipsnyje bandoma plačiau šiuo požiūriu patyrinėti priesagos -inė-ti funkcijas, kai ji pri­jungiama prie priešdėlėtų veiksmažodžių. Be to, buvo domėtasi priešdėlėtų veiksmažodžių su prie­saga -inė-ti vartojimo dažnumu skirtingo stiliaus kūriniuose (žr. lentelę).

Duomenys rodo, kad priesaga -inė-ti nėra universali veiksmažodžių imperfektyvumo (t.y. eigos veikslo veiksmažodžių, gretintinų su tais pačiais priešdėlėtaisiais įvykio veikslo veiksmažo­džiais veikslo atžvilgiu) darybos priemonė: išskyrus kai kuriuos atvejus, ją galima prijungti tik prie tų priešdėlėtų veiksmažodžių, kurie, būdami be priešdėlio, jau turi šios priesagos variantą, pvz., apžiūrėti — apžiūrinėti (plg.: žiūrėti — žiūrinėti). Vadinasi, tam tikrų semantinių veiksmažodžių grupių leksinė reikšmė nesiderina su veiksmo kartojimosi, iteratyvumo sąvoka (plg.: dainuoti, ma­tyti, svajoti).

Leksinės reikšmės atžvilgiu priešdėlėtieji veiksmažodžiai su priesaga -inė-ti skirtini į dvi gru­pes. Vieni žymi neapibrėžtai pasikartojantį veiksmą, kartais su deminutyvinės reikšmės atspalviu (uždarinėti, palikinėti), kiti reiškia nesikartojantį, besitęsiantį duratyvinį veiksmą (įrodinėti, atsa­kinėti). Toks priesagos -inė-ti iteratyvinės reikšmės nublankimas paprastai pastebimas tuo atveju, kai priešdėlis labai žymiai arba visiškai pakeičia veiksmažodžio leksinę reikšmę.

Dauguma priešdėlėtų veiksmažodžių su priesaga -inė-ti yra eigos veikslo, nes jie žymi neribotą veiksmą. Dalis šių veiksmažodžių priskirtina vienaveiksliams eigos veikslo veiksmažodžiams, nes jie savo leksine reikšme (veiksmo kartojimasis) skiriasi nuo priešdėlėtų įvykio veikslo veiksmažodžių (plg.: atsisakyti ir atsisakinėti, atidaryti ir atidarinėti). Kiti veikslo atžvilgiu gali būti gretintini su atitinkamais įvykio veikslo veiksmažodžiais, kadangi priesagos -inė-ti leksinė reikšmė gana neryški (plg.: įrodyti — įrodinėti).

Mažesnė šios darybos veiksmažodžių dalis turi įvykio veikslo reikšmę. Jie žymi pasikarto­jantį veiksmą, bet tas veiksmas suvokiamas kaip ribotas (plg.: išrausinėti, patyrinėti). Šiuo atveju didelę įtaką turi leksinės priešdėlių reikšmės, kurios įvairiai išryškina ir pabrėžia veiksmo ribotumo sąvoką.

Tokiu būdu, priesaga -inė-ti, išskyrus tuos retus atvejus, kai jos leksinė reikšmė yra nublan­kusi, dabartinėje lietuvių kalboje atlieka žodžių darybos funkciją.