Balto–Slavic “smith”

Anotacija

BALTŲ-SLAVŲ „KALVIS“?

Santrauka

Pr. wutris „kalvis“ (E 513) ir pietų sl. *vъtrь „t. p.“ yra lengvai išvedami iš bendros praformos *utri-, *utri̯o-. Žinant, kokį vaidmenį bažnytinė slavų kalba kaip oficiali ir rašto kalba vaidino viduramžių Prūsijos ir LDK teritorijose, šio prūsų žodžio slaviška kilmė neatmestina, nors esti ir greičiausiai giminiškų formų kaip autre „kalvė“ (E 514) arba asmenvardis Wutter (1414). Nė viena iš autoriui žinomų žodžio etimologijų neatrodo įtikinama, todėl pamatuota ieškoti naujo aiškinimo. Geras sprendimas galėtų būti prielaida, kad žodis patyrė disimiliaciją, įgalinančią rekonstruoti praformas *u̯r̥tri-, u̯r̥tri̯o- (plg. kalno vardą Tatry iš *Tъrtry, – rekonstrukciją remia Turtur Mons iš Gesta Hungarorum, 14 a.), derančias su tokiomis indų-iranėnų formomis kaip n. av. vərəθra-„Verteidigungskraft, Widerstand“, aiiō-vərəθra- „mit metallenen Schildern“ [Yašt 13.45]. Turint galvoje specifinį (baltų)-slavų-iranėnų leksikos atitikmenų pobūdį, atrodo patikimiau manyti, kad šis kultūrinis prūsų-pietų slavų žodis yra ne jų bendras paveldas, o iranizmas.