Balsių sistema Aleksandro Žirgulio darbe „Surviliškio tarmė“ (1939)

Anotacija

1939 m. Vytauto Didžiojo universitete Aleksandras Žirgulys apgynė diplominį darbą „Surviliškio tarmė. Fonetinis aprašas“. Garsinės sandaros tyrimą kalbininkas atliko profesionaliai: balsių ir priebalsių kokybę nustatė taikydamas palatografinį metodą, rėmėsi ne tik pavieniais žodžiais, bet ir rišlios kalbos pavyzdžiais, vartojo detalią transkripciją. Bet iš profesoriaus Jurgio Gerulio perimta metodika nerodo tarminių garsų tarpusavio santykių. Straipsnio tikslas – pritaikius fonologijos principus susisteminti A. Žirgulio darbe užfiksuotus paskirus vokalizmo duomenis ir nustatyti, kuriai patarmei priskirtina šnekta. Aptariami 34 fonetinio lygmens balsiai.

Atliekant tyrimą išanalizuotos palatogramos ir nustatyti relevantiniai artikuliaciniai tarminių balsių požymiai, aptarta ir įvertinta šnektos balsių distribucija ir opozicijos, kiekybinės ir kokybinės opozicijos neutralizacijos atvejai, galūninių balsių redukcijos ypatumai. Apibendrinant rezultatus, suformuluotos pagrindinės išvados.

A. Žirgulio aprašytos Surviliškio šnektos fonologinę balsių sistemą sudaro trumposios fonemos /ɔ, a, ẹ/ ir netrumposios fonemos /u., uo, o̠., a., e̤., ie, i./. Atviruosiuose galūniniuose skiemenyse trumposioms fonemoms atstovauja redukuoti alofonai ɛ, υ, ι, uždaruosiuose šios pozicijos skiemenyse kokybiniai skirtumai išblėsę: funkcionuoja redukuotoji archifonema /a/.

Pagal *an, *am, *en, *en, ą, ę tarimą šnekta yra artimiausia dabartinei rytų aukštaičių panevėžiškių patarmei, bet kitos dvi skiriamosios ypatybės: trumpųjų galūnės balsių redukcijos ypatumai ir uo, ie refleksai nekirčiuotuose kamieno skiemenyse (a, e), rodo sąsają su dabartiniais rytų aukštaičiais širvintiškiais. Tai leidžia manyti, kad visame vakariniame rytų aukštaičių patarmės pakraštyje, taigi ir pietinių panevėžiškių plote, prieš 80 metų galūniniai trumpieji balsiai buvo skiriami geriau negu dabar.

Surviliškio šnekta priskirtina pietų panevėžiškių patarmei.