Dėl lietuvių priesaginių hidronimų kirčiavimo variantų

Dovilė Tamulaitienė

Anotacija


Straipsnyje aptariami Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne (1963) ir A. Vanago veikaluose Lietuvos TSR hidronimų daryba (1970), Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas (1981) fiksuoti šakninio (1 akcentinė paradigma) ir kilnojamojo (3a ar 3b akcentinė paradigma) kirčiavimo variantus turintys hidronimai. Analizuojamos 18-iolikos vandenvardžių su priesagomis -ainys/-ainis, -elis/-elys, -enys/-enis, -ija, -ikė/-ikis/-ikys, -inis/-inys, -mena, -ula/-ulė (ir -ala/-alas), -ulis/-ulys, -(i)uva, -uvis/-uvys, -užis/-užys galimos dvejopo kirčiavimo priežastys: senovinio kirčiavimo reliktai, akcentinės pamatinių žodžių savybės, tarminis kirčiavimas, kitų priesaginių vedinių kirčiavimo analogija ir kt.


DOI: 10.15388/baltistica.49.2.2227

Visas tekstas: PDF

Creative Commons License
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.