Kaip lietuviškai šneka užsieniečiai? Lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimas

Anotacija

Straipsnyje pristatomas tyrimas  apie lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimą. Surinkti kalbiniai duomenys iš 17 skirtingų gimtųjų kalbų, amžiaus, laiko, praleisto Lietuvoje, įvairaus kalbos įsisavinimo lygio tiriamųjų. Su tiriamais buvo atliktas (socio)lingvistinis interviu bei specialios užduotys, tokios kaip filmo atpasakojimas, paveiksliukų apibūdinimas ir pan. Surinkti kalbos įrašai transkribuoti ir apdoroti pagal CHILDES sistemą, kuri pritaikyta morfologinei analizei. Pagrindinis tyrimo dėmesys buvo sutelktas į veiksmo ir būsenos, t. y. predikato raišką antrąja kalba ir lietuvių kaip antrosios kalbos veiksmažodžio sistemos įsisavinimo raidą. Straipsnyje pateikiama lietuvių K2 veiksmažodžio sistemos įsisavinimo analizė, aptariamos skirtingos veiksmažodžio kategorijos (asmuo, laikas, nuosaka), veiksmažodžio formų vartojimas ir funkcijos kitakalbių šnekoje. Analizė atskleidžia trijų skirtingų – ikibazinė, bazinės ir pobazinės – atmainų požymius lietuvių K2. Išsamiau apžvelgiama bazinė ir pobazinė atmainos,  kurių pirmojoje veiksmažodžio formos yra vartojamos, tačiau tik leksine reikšme be jokios kaitybos, o antrojoje veiksmažodžiai pradedami kaityti asmenimis ir laikais, todėl taip pradedama konstruoti veiksmažodžio sistema. Pobazinėje atmainoje, formuojantis veiksmažodžio sistemai, išsamiai aptariamos visos tiriamųjų kalboje rastos formos pagal tikslinės, lietuvių, kalbos sistemą: esamasis laikas, bendratis, būtasis kartinis laikas, būsimasis laikas, liepiamoji ir tariamoji nuosakos ir t.t. Analize nustatoma lietuvių K2 veiksmažodžio sistemos įsisavinimo seka.