Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės

Anotacija

Straipsnis skirtas lietuvių tarmių transkripcijos klausimams. Jame aptariamas tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, angl. International Phonetic Alphabet [IPA]) santykis su pastaruoju metu plačiai taikomais Palemono rašmenimis.

Lietuvoje beveik ištisą šimtmetį, nuo XX a. pr. iki XXI a. pr., gyvuoja tradicija užrašyti tarmių tekstus Georgo Gerullio adaptuota vadinamąja kopenhagine transkripcija. Susiformavusi lietuvių transkripcijos sistema didele dalimi ženklų skiriasi nuo kitų kalbų, net nuo artimiausių kaimynų latvių, todėl tyrėjai dažnai susiduria su problemomis, kylančiomis gretinant kelių kalbų tyrimų rezultatus. Skirtingos transkripcijos klausimai tapo dar aktualesni XXI a. pr., įsigalint kiekybiniams kalbų variantiškumo matavimams, kurie dažniausiai atliekami identiško duomenų pateikimo reikalaujančiomis kompiuterinėmis programomis.

Diskusinio pobūdžio straipsnyje analizuojamos TFA simbolių taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės, aptariami balsių, priebalsių, kai kurių fonetinių požymių ir prozodinių vienetų žymėjimo atitikmenys Palemono ir TFA rinkiniuose, teikiama abiem sistemomis transkribuotų žodžių pavyzdžių iš įvairių lietuvių patarmių.