Rytų aukštaičių uteniškių ilgųjų balsių priegaidės: istorinė analizė ir eksperimentinis tyrimas

Anotacija

Straipsnyje gvildenamas rytų aukštaičių uteniškių ilgųjų balsių priegaidžių skyrimo klausimas. Pirmiausia dėmesys kreipiamas į istorinę klausimo analizę, tikintis, kad iš turimų šaltinių galima patikimai rekonstruoti pirminę rytinių lietuvių kalbos tarmių priegaidžių akustinę struktūrą. Nagrinėjamas Kuršaičio, Baranausko, Jauniaus rašytinis palikimas, taip pat nuo XX a. pr. rūpimu klausimu sukaupti eksperimentinių tyrimų duomenys. Antroji straipsnio dalis skirta naujam instrumentiniam tyrimui, kuriuo siekiama išsiaiškinti dabartines rytų aukštaičių uteniškių prozodijos realijas, t.y. nustatyti, ar šiuo metu esama toninių ir/ar dinaminių šios tarmės ilgųjų balsių priegaidžių skirtumų. Tiek teorinė klausimo perspektyva, tiek nauji empiriniai duomenys (nediferencijuoti tono tęstumo koeficiento rodikliai ir intensyvumo maksimumo taškų sklaida) daugiau argumentų teikia išvadai, kad uteniškių tarmės priegaidės ne(be)turi fonetinio pagrindo. Keliama prielaida, kad priegaidžių niveliaciją skatina ilgųjų kirčiuotų balsių redukcija.