Pabrėžiamosios dalelytės net, tiktai, gi ir juk senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose

Anotacija

Straipsnyje analizuojamos pabrėžiamųjų dalelyčių net, tiktai, gi ir juk funkcijos bei pavartojimo kontekstai pasirinktuose senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos tekstuose. Siekiama išsiaiškinti, kaip plačiai pabrėžiamoji reikšmė yra paliudyta analizuojamuose raštuose, ar esama tolesnės semantinės raidos užuomazgų iš pabrėžiamosios reikšmės į diskurso reikšmes. Atskiras dėmesys skiriamas dalelyčių fokusui, bandoma išsiaiškinti, ar į dalelyčių aprėptį patenka frazės (ir kokio struktūrinio tipo), ar visa sakinio propozicija. Tyrimui pasirinkti trys senieji tekstai: Jono Bretkūno Postilė (1591), Mikalojaus Daukšos Postilė (1599), Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1629–1644). Atlikus analizę paaiškėjo, kad pabrėžiamoji dalelyčių net, tiktai ir gi reikšmė neblogai paliudyta: gi ir tiktai išplėtojusios pabrėžiamąją reikšmę, o net – menkiau (geriausiai – Daukšos Postilėje). Tirtuose tekstuose dalelytė juk išskirtinai siejama su diskursine bendrųjų žinių, arba neginčijamos informacijos, perteikimo funkcija, kuri paliudyta tipologiškai – Baltijos regiono kalbose. Kalbamą funkciją atlieka ir dalelytė gi.