BALTISTICAБалтославянская акцентная система как рефлекс «западноевропейского» варианта праиндоевропейской акцентной системы
Anotacija
BALTŲ-SLAVŲ AKCENTINĖ SISTEMA
KAIP INDOEUROPIEČIŲ AKCENTINĖS SISTEMOS
„VAKARŲ EUROPOS“ VARIANTO REFLEKSAS
Santrauka
Lyginamieji baltų ir slavų kalbų akcentologijos tyrimai leidžia iki smulkmenų rekonstruoti baltų-slavų akcentinę sistemą, o tipologinis šios sistemos gretinimas su kai kuriomis kitomis laisvojo (t. y. įmanomo įvairiuose žodžio skiemenyse ar morfemose)kirčio kalbų sistemomis – priskirti ją vadinamųjų paradigminio kirčio sistemų tipui. Tipologinis šio tipo sistemų gretinimas su leksinio tono sistemomis rodo akivaizdų abiejų tipų panašumą, o visais atvejais, kai įmanoma iškelti pakankamai patikimas hipotezes dėl paradigminio kirčio sistemų kilmės, galima manyti šias sistemas kilus iš leksinio tono sistemų. Tuo remiantis buvo iškelta ir baltų-slavų akcentinės sistemos tonologinės kilmės hipotezė. V.M. Illič-Svityčiaus ir vėlesnių tyrėjų atliktas bl.-sl. vardažodinių leksemų kirčiavimo lyginimas su atitikmenų kitose ide. kalbose kirčiavimu liudija indoeuropietišką bl.-sl. akcentinės sistemos kilmę, tačiau ide. prokalbės kirčiavimas, rekonstruojamas lyginant s. graikų, s. indų ir pragermanų sistemas, niekada nebuvo nagrinėjamas minėtuoju tipologiniu požiūriu.
Baltų-slavų akcentinė sistema yra išskirtinai archajiška ir palyginti nedaug nutolusi nuo ide. prokalbės būklės. Skurdūs s. indų, s. graikų ir germanų kalbų duomenys liudija tik tai, kad jų akcentinėse sistemose taip pat atsispindi reiškiniai, atskleisti vidinės rekonstrukcijos keliu baltų-slavų sistemoje, be to, ide. prokalbėje kontūrinė kirčio vietos nustatymo taisyklė greičiausiai buvusi ta pati, kaip ir bl.-sl. sistemoje. Graikų kalboje sąlygos šiai taisyklei veikti buvo prarastos, o s. indų kalboje ji gerokai pakito. Pastaruoju metu yra pasirodę įdomių darbų (pvz., Olander 2009; Jasanoff 2008), kurių autoriai mėgina bl.-sl. kilnojamojo kirčio paradigmą kildinti iš ankstesnės oksitoninės, paliudytos graikų-arijų kalbose. Žinoma, taip mąstyti, suponuojant įvairius morfonologinius procesus (analogijas), nesunku, tačiau kur kas paprasčiau yra paaiškinti oksitoninės paradigmos atsiradimą iš mobiliosios. Tam užtenka pasitelkti tik kirčio perkėlimą „silpnosiosiose“ dviskiemenėse formose per vieną skiemenį link žodžio galo.
Vis dėlto gerokai sudėtingesnė, be to, ir svarbesnė, lyginamosios istorinės ide. akcentologijos problema yra pats ide. laisvojo kirčio pobūdis. Baltų-slavų sistemoje laisvasis kirtis pasireiškia kaip paradigminio kirčio sistema. Atsakyti į klausimą, ar tokia akcentinės sistemos organizacija buvo būdinga ir ide. prokalbei, straipsnyje mėginama nagrinėjant germanų prokalbės veiksmažodžio sistemą bei keltų-italikų kalbų veiksmažodinius vardažodžius su -tu-, -to-. Abi šios vakarų indoeuropiečių kalbų grupės yra išlaikiusios aiškių paradigminio kirčio sistemos požymių, siejančių jas su baltų-slavų kalbomis. Tai leidžia visų šių kalbų grupių akcentines sistemas traktuoti kaip ide. akcentinės sistemos „vakarų Europos“ varianto refleksą.
KAIP INDOEUROPIEČIŲ AKCENTINĖS SISTEMOS
„VAKARŲ EUROPOS“ VARIANTO REFLEKSAS
Santrauka
Lyginamieji baltų ir slavų kalbų akcentologijos tyrimai leidžia iki smulkmenų rekonstruoti baltų-slavų akcentinę sistemą, o tipologinis šios sistemos gretinimas su kai kuriomis kitomis laisvojo (t. y. įmanomo įvairiuose žodžio skiemenyse ar morfemose)kirčio kalbų sistemomis – priskirti ją vadinamųjų paradigminio kirčio sistemų tipui. Tipologinis šio tipo sistemų gretinimas su leksinio tono sistemomis rodo akivaizdų abiejų tipų panašumą, o visais atvejais, kai įmanoma iškelti pakankamai patikimas hipotezes dėl paradigminio kirčio sistemų kilmės, galima manyti šias sistemas kilus iš leksinio tono sistemų. Tuo remiantis buvo iškelta ir baltų-slavų akcentinės sistemos tonologinės kilmės hipotezė. V.M. Illič-Svityčiaus ir vėlesnių tyrėjų atliktas bl.-sl. vardažodinių leksemų kirčiavimo lyginimas su atitikmenų kitose ide. kalbose kirčiavimu liudija indoeuropietišką bl.-sl. akcentinės sistemos kilmę, tačiau ide. prokalbės kirčiavimas, rekonstruojamas lyginant s. graikų, s. indų ir pragermanų sistemas, niekada nebuvo nagrinėjamas minėtuoju tipologiniu požiūriu.
Baltų-slavų akcentinė sistema yra išskirtinai archajiška ir palyginti nedaug nutolusi nuo ide. prokalbės būklės. Skurdūs s. indų, s. graikų ir germanų kalbų duomenys liudija tik tai, kad jų akcentinėse sistemose taip pat atsispindi reiškiniai, atskleisti vidinės rekonstrukcijos keliu baltų-slavų sistemoje, be to, ide. prokalbėje kontūrinė kirčio vietos nustatymo taisyklė greičiausiai buvusi ta pati, kaip ir bl.-sl. sistemoje. Graikų kalboje sąlygos šiai taisyklei veikti buvo prarastos, o s. indų kalboje ji gerokai pakito. Pastaruoju metu yra pasirodę įdomių darbų (pvz., Olander 2009; Jasanoff 2008), kurių autoriai mėgina bl.-sl. kilnojamojo kirčio paradigmą kildinti iš ankstesnės oksitoninės, paliudytos graikų-arijų kalbose. Žinoma, taip mąstyti, suponuojant įvairius morfonologinius procesus (analogijas), nesunku, tačiau kur kas paprasčiau yra paaiškinti oksitoninės paradigmos atsiradimą iš mobiliosios. Tam užtenka pasitelkti tik kirčio perkėlimą „silpnosiosiose“ dviskiemenėse formose per vieną skiemenį link žodžio galo.
Vis dėlto gerokai sudėtingesnė, be to, ir svarbesnė, lyginamosios istorinės ide. akcentologijos problema yra pats ide. laisvojo kirčio pobūdis. Baltų-slavų sistemoje laisvasis kirtis pasireiškia kaip paradigminio kirčio sistema. Atsakyti į klausimą, ar tokia akcentinės sistemos organizacija buvo būdinga ir ide. prokalbei, straipsnyje mėginama nagrinėjant germanų prokalbės veiksmažodžio sistemą bei keltų-italikų kalbų veiksmažodinius vardažodžius su -tu-, -to-. Abi šios vakarų indoeuropiečių kalbų grupės yra išlaikiusios aiškių paradigminio kirčio sistemos požymių, siejančių jas su baltų-slavų kalbomis. Tai leidžia visų šių kalbų grupių akcentines sistemas traktuoti kaip ide. akcentinės sistemos „vakarų Europos“ varianto refleksą.
Svetainės turinį galima naudoti nekomerciniais tikslais, vadovaujantis CC-BY-NC-4.0 tarptautinės licencijos nuostatomis.