Слоговые интонации в восточно-аукштайтских говорах литовского языка: экспериментально-фонетическое исследование монофтонгов и полифтонгов

Anotacija

RYTŲ AUKŠTAIČIŲ VILNIŠKIŲ PRIEGAIDĖS:EKSPERIMENTINIS IR FONETINIS MONOFTONGŲBEI POLIFTONGŲ TYRIMAS

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos vienos rytų aukštaičių vilniškių šnektos – Svirkų (Švenčionių r.) – priegaidės. Tyrimui pasirinktos minimaliosios poros su aukštutiniais monoftongais [i·], [u·] ir poliftongais [ i͜e·], [u͜o·]. Eksperimentas atliktas naudojantis garsų analizės programa Praat, akustiniai garsų parametrai apskaičiuoti programa Formant2.pas, rezultatų statistinis reikšmingumas patikrintas programa Student.pas. Analizuota ilgųjų balsių trukmė, pagrindinis tonas, intensyvumas ir kokybė. Poliftongai, kaip kintamos artikuliacijos garsai, dalijami į tris segmentus (pradinį, vidurinį ir galinį), kurių kiekvienas analizuotas atskirai. Ilgųjų balsių pagrindinis tonas ir intensyvumas tiriami pagal kelis parametrus. Kiekvieno garso apskaičiuojama: 1) pikinė reikšmė – aukščiausias pakilimo taškas; 2) viršūnės pasirodymo laikas – laiko tarpas nuo garso pradžios iki aukščiausio pakilimo momento; 3) reikšmių vidurkis – visų kreivės taškų vidurkis. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie akustiniai požymiai svarbiausi diferencijuojant rytinių aukštaičių vilniškių priegaides.

Eksperimento rezultatai parodė, kad Svirkų šnektoje: 1) tvirtagaliai balsiai ilgesni už akūtinius, bet skirtumas nėra statistiškai reikšmingas; 2) akūtiniai balsiai ištariami aukštesniu tonu, bet jų intensyvumas mažesnis nei cirkumfleksinių; 3) akūtinių balsių pikinės pagrindinio tono ir intensyvumo reikšmės pasiekiamos anksčiau nei cirkumfleksinių; 4) cirkumfleksiniai balsiai geriau išlaiko prigimtines garsų savybes negu akūtiniai; 5) cirkumfleksiniai poliftongai ryškiau dvibalsinami nei akūtiniai jų koreliatai. Tyrimas atskleidė, kad Svirkų šnektos priegaides sudaro akustinių požymių kompleksas, iš kurių svarbiausi yra pagrindinis tonas ir intensyvumas (ypač viršūnės pasirodymo laikas), mažiau skiriamosios galios turi kokybiniai garsų požymiai ir jų kiekybė. Tikėtina, jog tokie diferenciniai priegaidžių požymiai būdingi ir kitoms vilniškių šnektoms.