Zum preußischen bzw. baltischen Instrumental Singular

Anotacija

DĖL PRŪSŲ RESP. BALTŲ VIENASKAITOS ĮNAGININKO

Reziumė 

Straipsnyje nagrinėjamos yra ne visos, o tik kai kurios prūsų resp. baltų įnagininko formos. Manoma, kad baltų senovėje paradigminio (atskiro) įnagininko nebuvo. Tą senovinį vaizdą iš baltų kalbų geriausiai atspindi prūsų kalba. Vienaskaitos o-kamieniu įnagininku prūsuose iš seno buvo vienaskaitos naudininko forma, plg., pvz. pr. (sen stesm)-u „su tuo“ (vns. įn.) = pr. (sir)-u „širdžiai“ (vns. naud.); pastaroji pr. -u (vns. naud.) kildintina iš pr. *-ṓ (vns. naud.) < balt. *ṓ (akūtinė fleksija), kuri rytų baltuose „suskilo“ į *-ō̃ (pakeista priegaidė) > lie. (vil̃k)-uo (vns. naud.) ir į *-ṓ (išlaikyta senoji priegaidė) > lie. *(vilk)-úo > -u (vns. įn.). Vienaskaitos  ā-kamieniu įnagi­ninku jau seniai prūsuose buvo vienaskaitos galininko forma, plg., pvz., pr. (sen madl)-an „su malda“ (vns. įn.) = pr. (madl)-an „maldą“ (vns. gal.); šitą pr. -an (vns. gal.) kildinu iš pr. *-án (vns. gal.) < balt. *-ā́n (akūtinė fleksija), kuri rytų baltuose „suskilo“ į *-añ (pakeista priegaidė) > lie. (rañk)-ą (vns. gal.) ir į *-án (išlaikyta senoji priegaidė) > lie. *(rank)-án > -à (vns. įn.). Straips­nyje kalbama apie tai, kodėl seniau baltų ā-kamienis vienaskaitos galininkas reiškė ne tik galininko, bet ir įnagininko santykius. Toliau nagrinėjama prūsų įnagininkinės konstrukcijos: a) pr. sen „su“ + ŏ-kamienis vns. (dgs.) gal., b) pr. sen + ā-kamienis vns. (dgs.) naud., c) pr. sen + vns. (dgs.) naud. + vns. (dgs.) gal.; visos šios konstrukcijos, autoriaus nuomone, laikytinos ne prūsų raštų vertimo klaidomis, o gyvosios prūsų kalbos padaru.