Notizen zu altpr. mosla, moska

Anotacija

Pastabos dėl pr. mosla, moska

Santrauka

Žodžių pr. mosla – v.v.a. leimat (GrG73), moska – leimet (GrA85), Moska – Leimet, Viscus (GrF86), išskyrus lo. viscus, reikšmės nėra aiškios, o pastarasis yra daugiareikšmis. Svarstoma keletas prūsų kalbos rūpimo žodžio kilmės variantų, manant, kad lo. viscus „amalas, klijai iš amalo, spąstai paukš­čiams su klijais“ teisingai perteikia pr. mosla.

1. Jei žodis įvardytų masalą, ypač su klijais smulkiems paukščiams gaudyti (plg. v.v.a. lîm–ruote), tada pr. mosla lygintinas su lie. mãsalas, mãsinti, kur pr. <o> šaknyje būtų kaip Noye (Gr.) = nage (E 145), pig. lie. nagà. Darybiškai pr. mosla gretintinas su lie. mãsalas kaip lie. dẽglas – su dẽgalas, plerplà – su pler̃palas. Beje, nerasta jokių duomenų, kad baltai būtų taip medžioję.

2. Kadangi vok. Mistel „amalas“ galbūt yra vedinys iš Mist „mėšlas“, ieškota mosla sąsajos su lie. mė́šlas, mė́žti. Galima pastarojo žodžio giminystė su lie. mỹžti rodytų šaknies apofonijos i eilę, kur laipsnis ō nelauktinas. Variantas atmetamas.

3. Amalas yra krūmu ant medžių augantis parazitas. Pavadinimai įvardija jo formą, pvz.: lie. laumės šluota, vok. dial. Kraigennest „varnos lizdas“. Vok. dial. Wispe, Wespe, atrodo, irgi perteikia augalo formą, plg. norv. visp „krūmelis“, šved. visp „virbų maišiklis“ ir vespelten, vispelten „ama­las“. Šiuo atžvilgiu pr. žodį galima lyginti su lie. mastas „mazgas, juosta“ , mãzgas „t.p.“, užsimègzti „pradėti augti (apie tik apvaisintą vaisių)“, – tada pr. mosla [masla] būtų *“kas susimazgojęs; kas auga kaip mazgas“.

4. Dažnai pr. (Gr) <o> šaknyje atitinka lie. u, pvz.: pr. Songos – lie. šunį, šuo. Tad svarstytina pr. mosla sąsaja su lie. mus-: ²mùsti (muñta, mùto) „verdant tirštėti...“, mū̃sas „plėvė ant skysčio; vario oksidas; pelėsiai“. Šalia ū esama ir lyčių su u: musójai bei mūsojaĩ „plėvė ant rūgusio pieno, alaus, uogienės...“. Kadangi ide. *meu– vediniai reiškia tiek „maudyti...“, tiek „pelėti...“, trūksta bendros semos. Suponuotina pirmykštė ide. *meu– reikšmė „(plono) sluoksnio susidarymas“ > *“vandens sluoks­nis ant kūno“ > *“maudytis“: lie. máudyti. Tam tikras sluoksnis gali būti ir prakaitas (plg. lie. sumutęs „sušilęs = suprakaitavęs“ arklys), rasa: mūsalas „rasa ant lango“. Šiame kontekste pr. mosla < *mus-sla  arba *mu-sla gali būti nomen instr. „tirštiklis, fermentas“, išskiriantis amalo vartojimą, kaip lie. tirkšlis „amalas“ < nom. instr. *“tirštiklis“.

5. Kaip (4), tik semantinė raida kitaip suvokiama: mosla *“amalas“ < *“kas tankina medžio lają, medį dengia“.